Šilumos gamyba, tiekimas

Energijos taupymas

Šiluma – kas tai?
 
     Žmogus savo poreikiams tenkinti turi nuolatos pasirūpinti įvairiomis prekėmis, paslaugomis. Perkame drabužius, maistą, buitinius prietaisus, keliones, gėles, pramogas. Kiekviena iš šių prekių turi savitumų nustatant jų vertę, išmatuojant kiekį, naudojimosi trukmę. Vienaip ar kitaip susiduriame ir su problemomis atsiskaitydami už kai kurias paslaugas bei prekes. Būtų paprasta, jei tų problemų kilmė būtų tik nesąžiningumas. Daug paslaugų bei prekių turi specifinių ypatybių. Prie tokių prekių priskirtina ir šiluma.
     Šiluma – ne medžiaga, o energija. Šilumos, neprarandant net mažiausio jos kiekio, negalima išsaugoti net ir labai sandarioje talpoje. Šiluma per bet kokios medžiagos sienelės, kitaip nei pačios medžiagos (vanduo, dujos ar kt.), judės ten, kur temperatūra žemesnė. Šildant pastatus šiluma sklinda per patalpos atitvaras.
Šilumos tiekimo sistemose naudojamas vanduo savaime nėra šiluma, jis net turi specialų pavadinimą – šilumnešis. Galima neprarasti nei lašo šilumnešio, bet napavyktų išsaugoti visos jo atneštos šilumos. Be to, patalpoje galima neturėti nė vieno šilumos sistemos vamzdžio su šilumnešiu, bet gauti šilumą iš tą patalpą supančių kitų aukštesnės arba praktiškai tos pačios oro temperatūros patalpų. Šiluma sklinda per bet kokias medžiagas. Šio sklidimo intensyvumas priklauso nuo medžiagos savybių ir temperatūrų skirtumo dydžio.
     Kadangi šilumos energijos sklidimo nesustabdo ir neapriboja nei sienos nei kitos atitvaros, dėl apskaitos ir atsiskaitymo už šilumą kila nemažai klausimų. Išmatuoti ją energijos vienetais kaip medžiagą, masės ar tūrio vienetais kartais būna labai sudėtinga. Šiam tikslui naudojamas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas. Norime atkreipti dėmesį, kad šilumos apskaitos prietaiso funkcija skaičiuoti. Nebūna ekonomiškų“, ar šilumą taupančių“, ar pagal „lauko temperatūrą“ skaičiuojančių apskaitos prietaisų. Šilumos skaitiklis - matavimo priemonė, susidedanti iš vieno prietaiso ar prietaisų komplekto (šilumos skaičiuoklio, srauto matuoklio, slėgio ir temperatūros jutiklių), skirta šilumos energijos ir šilumnešio kiekiui bei parametrams nustatyti. Šilumos apskaitos prietaisas, skirtas  vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimui, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą. Matavimo prietaisai ( šalto, karšto, šilumos, elektros apskaitos skaitikliai) reguliavimo funkcijų neturi.
 
Kodėl skirtingos sąskaitos už butų šildymą?
 
    Daugeliui gyventojų atrodo, kad jų gaunamose sąskaitose už šilumą nurodytos sumos nepagrįstai didelės, o teikiamų paslaugų kokybė toli gražu nėra tokia, kokios tikimasi. Kalti gali būti vėjo perpučiami gyvenamieji namai, už kurių techninę būklę atsakingi gyventojai arba jų pasirinktas administratorius. Dėl išaugusių sąskaitų gali būti kalti ir kaimynai savavališkai rekonstruojantys inžinerines sistemas, įrengiant papildomus radiatorius, nestandartinius „gyvatukus“ ar vonios grindų šildymą, ir taip išbalansuojantys šilumos tiekimą.
       Pastato sienos, stogas, langai, durys, grindys, lubos bendru vardu vadinamos atitvaromis. Jų kiekviena turi turėti tam tikras savybes, tarp jų ir šilumines. Būtent nuo atitvarų šiluminio rodiklio, vadinamo atitvaros šilumos perdavimo koeficientu, priklauso pastatui ar atskirai patalpai reikalingas šilumos kiekis. Ko diddesnis šilumos perdavimo koeficientas, to daugiau pastatui ar patalpai reikalinga šiluminės energijos. Be to, pastato suvartotas energijos kiekis taip pat priklauso ir nuo žmonių veiklos (kaip dažnai vedinamos patalpos, durų uždarymas atidarymas ir kt.).
      Dar viena priežastis – prasta vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų būklė. Už jų techninę priežiūrą, kaip ir už nesąžiningų gyventojų kontrolę, yra atsakingas gyventojų pasirinktas prižiūrėtojas. Tik reikia nepamiršti vieno „BET“ – pastato šildymo sistema, šalto vandens bei nuotekų sistemos, pastato atitvaros (sienos, durys, stogas, langai), šilumos punktas, viskas tai yra daugiabučių namų gyventojų nuosavybė.
     Daugiabučių namų gyventojai dažnai klysta manydami, kad tik pilna namo renovacija ir tuo susijusios didelės investicijos yra vienintelis būdas sumažinti sąskaitas už perkamą šilumą. Vis dėlto  dažnai pakanka pakeisti gyvenimo įpročius, pasidomėti naujovėmis, minimaliai investuoti, ir sąskaitos už šildymą ims mažėti.
 
Kaip taupyti šilumą?
     Pasak energetikos specialistų, net ir be kompleksinės renovacijos yra daugybė būdų taupyti šilumą. Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį ne tik į savo buto, bet ir bendrųjų patalpų būklę. Beveik kiekvienas daugiabutis namas turi savo mini katilinę – šilumos punktą, kuris dažniausiai būna įrengtas rūsyje. Būtent po rūsio patalpas yra išvedžioti vamzdynai į laiptinių stovus. Jeigu rūsio langai neįstiklinti, o rūsio ar laiptinės durys nesandarios ar atviros – brangi šiluma šildo ne namą, o lauko orą.
      Itin dažnai gyventojams rūsiuose į akis krenta „nuogi“ šildymo tiekimo vamzdynai. Izoliacijos tvarkymas – vienas svarbiausių darbų. Neizoliuoti šildymo vamzdžiai į patalpas išskiria daug šilumos, kuri šildo tik negyvenamą rūsį, o be to didina bendrą pastato suvartojamą šilumos kiekį.
    Dar viena išlygų senos statybos daugiabučiuse namuose yra netolygus šildymo prietaisų veikimas. Šildymo sistetemos prietaisų  subalansavimas išsprendžia netolygujį šilumos pasiskirstymą pastate. Taip bus įgyvendintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimas (138.14 p.) užtikrinti tolygų visų pastato butų šildymą palaikant juose nustatytą 18 laipsnių vidaus temperatūrą.
     Kitas taupymo žingsnis – šilumos punkto automatizavimas. Neatnaujintuose daugiabučių namų šilumos punktuose šilumos tiekimas į butus yra reguliuojamas rankiniu būdu – sukiojant sklendes. Tokiame punkte nuolat turėtų budėti specialistas, kuris, keičiantis oro temperatūrai, prisuktų arba atsuktų sklendę. Ypač rudens ar pavasario metu, kai lauke dieną būna šilta, o naktį – vėsu, namuose su rankiniu reguliavimu, patalpos šildomos netolygiai. Įdiegus automatizuotą šilumos punktą ir įrengus temperatūros daviklius lauke, šilumą reguliuoja automatika, ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai, į radiatorius tiekiamas žemesnės temperatūros karštas vanduo. Įrengus automatizuotą šilumos punktą Jūsų butai nebus perkaitinami arba nekomfortiškai vėsūs, o sąskaitos už šildymą – ženkliai mažesnės. Automatizuotame daugiabučio šilumos punkte elektroniniu reguliatoriumi galima nustatyti tokį šilumos režimą, kad, pavyzdžiui, nakties metu į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra.
 
*Diagramoje palyginti daugiabučiams gyvenamiesiems namams esantiems Skaidiškių gyvenvietėje priskaičiuotų mokesčių už šilumos energiją sumos Litais.  Daugiaubučiai namai pagal savo techninės charakteristikas yra  identiški, abiejų bendras plotas yra 1099 m². Esminis skirtumas yra tas, kad  pirmas gyvenamąsis namas neturi automatizuoto šilumos punkto, o  antrame gyvenamajame name sumontuoti įrenginiai reguliuojatys šilumos suvartojimą pastate ir hidraulinio balansavimo priemonės.   
 
     Gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali sumažinti net iki 20 proc. Siūlomus veiksmus paprasta įgyvendinti, nedaug kainuoja. Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas tik jeigu visi gyventojai įsitrauks ir prisidės prie šilumos taupymo proceso. Kaip tvirtina Energetikos ministerijos ekspertai, jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti vidutinis suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojama rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis būdas gerokai sumažinti šilumos nuostolius.

   Svarbu. Atnaujinant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus gyventojai gali teikti paraškas dėl Vilniaus rajono finansavimo gavimo (plačiau).

 
 
Praktiniai patarimai
  • Šilumą atspindintys ekranai, montuojami už šildymo sistemos (radiatoriaus) neleidžia išspinduliuoti visai šilumai į išorinę sieną. Rekomenduojama neužstatyti radiatorių baldais ir uždengti užuolaidomis, tuomet šiluma galės pasklisti po patalpą.
  • Įstiklinti balkonai ir lodžijos. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose rekomenduojama įrengti medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.
  • Langų bei durų sandarinimas laiptinėse bei vidaus patalpose. Termovizinių tyrimų duomenimis, tai yra daugiausiai šilumos nuostolių sukeliančios pastato konstrukcijos. Langus sandarinti galima įvairiomis priemonėmis: nuo laikraščių bei vatos iki šiuolaikinių guminių, poliuretaninių putų juostų specialiai skirtų langų sandarinimui.  Įskilusius stiklus reiktų pakeisti sveikais. Aplink langus atsiradusius sienos įtrūkimus rekomenduojama užglaistyti, kad šalto oro srautas nepakliūtų į vidaus patalpas.
  • Kai šąla, nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes. Dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui.
  • Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris (lauko durys) laikykite uždarytas. Jei po durimis yra plyšys –pasistenkite jį uždengti specialia tarpine slenksčiams.
  • Nepamirškite reguliariai nuvalyti dulkių nuo radiatorių –dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai!
  • Didesnių matmenų baldus statykite prie lauko sienų, nes taip sudarysite papildomą izoliaciją. Neužstatykite radiatorių baldais. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis, tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
  • Patalpas patartina vėdinti kelis kartus per dieną pilnai atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
  • Saulėtomis rudens/žiemos/pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes –leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą. Jei Jūsų patalpų temperatūra yra reguliuojama automatiškai (įrengti termoreguliatoriai prie radiatorių ar automatizuotas šilumos punktas) vadinasi centralizuotai tiekiamos šilumos suvartosite mažiau.
  • Ventiliatorių virš viryklės naudokite tik gamindami valgį, nes jis ištraukia šilumą.
 
Idomus faktai
Ar žinojote, kad ...
  • šaldytuvai ir šaldikliai sunaudoja apie 25 proc. visos namų ūkio energijos, o 3 mm storio šerkšnas šaldiklyje padidina šaldytuvo suvartojamos energijos kiekį 30 proc.
  • Visi palikti budėjimo režime elektros prietaisai vartoja energiją. 5 elektros prietaisai budėjimo režimu per tą patį laiką suvartoja tiek pat energijos, kiek įjungta 60 W lemputė.
  • Elektros lizde palikti mobiliųjų telefonų krovikliai toliau vartoja elektrą ir tuomet, kai telefono nebekrauna. Juos reiktų ištraukti iš elektros lizdo.
  • Skalbyklė ir indaplovė 80–90 proc. elektros energijos suvartoja vien vandeniui pašildyti. Nemažai elektros sutaupyti galima nustačius žemesnę vandens temperatūrą.
  •  Virdami maistą uždengtame puode sutaupome apie 40 proc. energijos.
    Elektrinę viryklę galima išjungti 5-10 min. iki maisto ruošimo pabaigos, nes ji ilgai išlieka karšta.
  • Oro kondicionierius per valandą suvartoja apie 10 centus, o tai sudaro apie 50 Eur per šiltąjį sezoną.
  • Išjungę 5 lemputes, kai jų šviesa nebūtina, per metus galime sutaupyti net apie 60 Eurų.
  • Kompiuterį, kuriuo nesinaudojama ilgiau kaip 1 val., patartina išjungti, o ne palikti budėjimo režime.
  • A+ arba A++ klasės buities prietaisai suvartoja iki 60 proc. mažiau energijos.
  • Rašalinis spausdintuvas suvartoja iki 90 proc. mažiau energijos, nei lazerinis.
  • Nešiojamas kompiuteris suvartoja iki 90 proc. mažiau energijos, nei stacionarus.
  • Išjunkite šviesą kuomet nesate patalpoje. Plačiai paplitęs mitas, kad šviesos įjungimas kainuoja daugiau nei pastovus lemputės degimas.
  • Plaukite drabužius 30 – 40 laipsnių temperatūroje. Daugelis šiuolaikinių skalbimo miltelių labai geri, tad jų efektyvus bus beveik toks pat. Be to daugelis drabužių nebūna stipriai sutepti, kad dėmėms išplauti reiktų karšto vandens.
  • Jei turite laiko, maistą atitirpinkite šaldytuve. Nereikės eikvoti elektros naudojant mikrobangų krosnelę, be to, padėsite atvėsti šaldytuvui ir jis vartos mažiau elektros energijos.
  • Stenkitės lyginti daugiau skalbinių, nes lygintuvas daugiausia elektros suvartoja kaisdamas.
  • Elektriniame virdulyje virkite arba šildykite tiek vandens, kiek reikia tam kartui, o ne pilną virdulį. Kuo daugiau vandens verdame ar šildome, tuo daugiau elektros energijos suvartojame.

Kitą, svarbia informaciją kaip sutaupyti Jūsų namui tiekiamą šilumos energiją, sumažinti sąskaitas už namo šildymą o svarbiausia pagerinti gyvenimo kokybę galite sužinoti Būsto energijos taupimo agentūros tinklalapyje (spausti čia).